Antroji diena - entuziazmu trykštanti antroji komanda

Lyja? Šlapia ir nežinai, kur dėtis? Nė velnio, juk šiandien antroji kino projekto „16mm (Ir mums dar negana!)“ diena, tad dėtis buvo kur, tik noro turėk, o ir lietus ne bėda – juk šlapi akmenys atrodo dailiau, if you know, what I mean. Nors tiesa ir tai, kad ant jų lengva slysti, jie pasalūniškai žvilga ir masina dėti koją. Mes ir dėjom, tada slydom. Tiesiai į filmavimo aikštelę, nes toliau čiuožinėti akmenimis rodėsi per daug įžūlu. Komanda dirba ir vis girdi mūsų plikom rankom nepaimsi! Nemeluosim, filmavimas nėjo kaip sviestu pateptas – teko naujo aktoriaus ieškoti, perfilmuoti jau ištobulintas scenas. Bet, anądien kiek išsibarstę, šiandien jau susivieniję, antrukai įveikė iškilusias problemas ir rezultatu džiaugėsi. Jį pasiekti iš pradžių, rodėsi, bus veik neįmanoma, tačiau sukomės, sukomės, vis dar kasėmės galvas, ir vuola – vaišinkitės mūsų vizualiuoju produktu, ištroškusias kino širdis maitinkit. Mes nutylėsim, kad montuoti teko ilgai. Labai ilgai, tačiau su plačiom šypsenom veiduose, kiek tai buvo įmanoma naktį. Rodėsi, ir rytas tuoj ateis. Ar mes ką tik išsidavėm? Na ir tegu. Juk miega tie, kurie... Arba mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.

Ar norėtume ką nors įrašyti į skundų/padėkų knygą? Žinoma. Svarbiausia – galimybė nuolat gauti sausainių, penėti pavargusius skrandžius. O jei rimtai, tai dėkoti reikia už parodymą, kiek pastangų ir darbo reikia įdėti, idant išeitų bent jau kelių minučių filmukas, o dar ir gražus, a la meniškas (bent vietom). Už pakantumą ydingumui,  neretai, kaip teko išsiaiškinti, suvienijantį žmones, paskatinantį dūmyti galvos smegenis, kūrybingumą lįsti lauk. Už argentinietį, mokantį lietuviškų žodžių ir galimybę su juo pašnekėti. Už nuolat skambėjusią Rosaną ir leidusią vaikinam atsipūsti, paganyti... hm, akis. Skundai? Kažkur pasislėpė, kažkur dingo, niekaip neišeina rasti.

Nenusivylėm, nesusipykom. Ir ko daugiau žmogui reikia? O kas liko, dėl Miko. Rytoj gal tas Mikas išlįs ir skundelius išdėstys, o gal ne. Kas žino.

Antroji diena pirmosios grupės akimis

Pirmosios grupės antrosios dienos, šeštadienio, įspūdžiai. Malonaus skaitymo:)

Dabar pusiau gulom balkone, montuojame filmuką, po ilgos įtempto darbo dienos, kuri tikriausiai ir nesibaigs. Džiaugiamės darbu, kurį jau padarėme; tikimės, kad ir montavimas pavyks neblogai, tai sužinosime truputį vėliau J Dar vakar (penktadienį) vakare pasiskirstėme pareigas, todėl šiandien darbas vyko pakankamai sklandžiai. Per filmavimą turėjome šiek tiek nuotykių: vyko ilgi pasiruošimo darbai, kad būtų galima filmuoti mažoje virtuvėlėje. Mums pavyko mažą filmavimo erdvę filmuke pateikti kaip gana didelę patalpą. Smagiausia buvo filmuot sceną, kurioje Julė su Andriumi vaidino mūsų herojaus tėvelius. Viso filmavimo metu buvo labia daug juoko , sprogo lempa, apsvilo antklodė, buvo daug stiklų, krito atšvaitai. Daugybę kartų kartotas paskutinis kadras ir daug brangios įrangos ant trapaus ežero lieptelio. Neblogas galvos skausmas po ilgos dienos. „16mm (ir mums dar negana)“ yra gerai, labia džiaugiamės, kad dalyvaujame šiame projekte ir laukiame kitos dienos, kai visi pristatinėsime savo darbus!!!

Trečioji grupė, pirmoji diena

Savikritiškas Blogo rašytojas iš trečiosios grupės dalinasi pirmosios dienos įspūdžiais. Prieš skaitant priminsim, kad šaldytuvas buvo prikrautas maisto iki viršaus, o spynos ant jo nekabinome! :)

Viskas prasidėjo. Viskas kažkada ir baigsis. O jei tiksliau – jau sekmadienį. Tačiau gyvenam dabar ir veiksmas vyksta dabar. Rašau šį blogą išpūstu pilvu, nes katik suvalgiau ¼ dalinį plovo. Aš storas, prisipažinsiu, tai akivaizdu. Žmonės tyčiojasi, o aš jiem parodau savo Impulso pažymėjimą. Tai tarsi įrodymas, kad nestoviu vietoje. Juk aš stengiuosi, sportuoju, lieju prakaitą. Bet ne visiems pavyksta, faktas. Kirminas krapštosi pilve, nerasdamas ko ieško. Visi susitikom prie kultūros centro, Anykščiuose. Išsidalinom maikes. Akimirksniu pasijaučiau „savas“. Pasirašėm begalę popierių už viską, tarsi kokie nusikaltėliai būtumėm.  Po valandos laukimo išvykome į vietą, pas Žvejį. Vieta šauni, tikrai būtų „nesveikai“ faina čia patūsint. Tačiau ne to mes čia susirinkom. Dirbsim, ne uliavosim. Būtent dėl to ir rašau šį blogą, daug privalgęs ir vėl jaučiantis ateinantį alkį savo pilve. Juk paaugliai esam, augantis organizmas reikalauja maisto. Greitas apytakos ratas ir t.t - biologijoj išmokau. Mėgstu greitį, garsą. Reikia daug šviesų, daug garso, muzikos, rūko, žibintų, rasos kvapo ir neišpasakytų liepžiedžių arbatos skanėstų bei gardėsių aromato painiavos, kuriuo taip gardžiai kvepi tu – šio blogo skaitytojau. Užuojauta tau, sugaišus tiek savo laiko beprasmiškiems dalykams (skaitant šį meno kūrinį). Nepyk, nesam mes poetai, tad ši užduotis, kaip jau supratai,- tikrai ne mums. Maloniai,  III grupė ;*

Komandų sudėtis

Komanda 1

1. Rimvydas Kalinauskas
2. Raigardas Pernavas
3. Jokūbas Miškinis
4. Evelina Zlatkutė
5. Greta Jankauskaitė
6. Simona Banytė
7. Miglė Zdanavičiūtė
8. Gabrielė Vetkinaitė
9. Aurelija Feizaitė

Komanda 2

1. Vincentas Kondratas
2. Mantas Ragauskas
3. Kasparas Pilinkus
4. Gabrielė Urbanavičiūtė
5. Vidmantė Grigaliūnaitė
6. Raminta Kėželytė
7. Lina Girskytė
8. Gabrielė Niekytė
9. Austėja Gokaitė

Komanda 3

1. Tomas Poška
2. Kornelijus Gimbutis
3. Karolina Poškauskaitė
4. Monika Smirnovaitė
5. Brigita Ramanauskaitė
6. Radvilė Talačkaitė
7. Paulius Stankevičius
8. Gerda Bartuševičiūtė

Dalyvių įspūdžiai iš pirmų lūpų. Antroji komanda, pirmoji diena

Tris dienas praleidę kaimo turizmo sodyboje kino entuziastai iš visos Lietuvos ne tik kūrė filmukus, bet ir aprašė savo įspūdžius bloge. Visi įrašai jau greitai bus patalpinti čia. Trys komandos, trys dienos, kiekviena pilna įspūdžių. Mėgaukitės:)

Antroji komanda, 1 diena (Penktadienis, birželio 28d.)

2 grupės blogas arba galvos kasymosi etapai

Kasėmės galvą dažniau nei įprasta ir, atrodo, dažniau nei kiti. Kodėl? Kas? Kaip? Ar kas iškepė mūsų iškasytose galvose? Kas iš viso galėjo iškepti?

Esmė ta, kad mūsų komanda – individualistų komanda. Tad ėmėm galvą kasytis vos tik sužinoję, kad teks dirbti kartu. Viskas yra gerai, bet darną atrasti pavyko tik po ilgo ir varginančio, kraujotaką aktyvinančio galvos kasymosi. Kuris kokią poziciją užims? Kaip atrasim bendrą temą? Atradom. Vargais negalais besikamuodami, bet atradom. Bet čia vargšių galvelių laukė kitas iššūkis, tad ir naujas kasymosi etapas – scenarijus. Nors čia būtų galima įžvelgti ir teigiamą pusę – tiek šventųjų ir ne visai šventųjų kartu išvardijom ir sužinojom, kad turbūt ir ateinančiom dienom užteks. Kuo kvepia scenarijus? Dešrelėm. Vienareikšmiškai. Jos tapo jungiamąja ir įvadine tiek scenarijaus, tiek mūsų tarpusavio grandimi, juk tarybinės dešrelės puikiai slysta, o dar puikiau kepa (ypač iškasytų galvų fantazijos vingiuose vidurnaktį). Aiškinti būtų sudėtinga, o ir kaži, ar tikslinga – yra dalykų, kurie privalo likti nutylėti. Bet čia jau aišku, kad šis tas mūsų galvose iškepė. Vadinasi, kepti galėjo.

Įspūdžiai? Pilni širdies tvinksnių, byrančių nuo kasymosi pleiskanų ir gaivaus oro. Juk ne mieste, kaime (?) kino kūrimo įgūdžius lavinam ar dar tik statom pagrindus ateities įgūdžiams. Ko tikėjomės, gavom – daug malonaus ir vertingo darbo, naujų pažinčių, dar kelias nemiego naktis –  mes laikomės nuostatos, kad miega tik tie, kurie nieko nedaro. Gal reikėtų patentuoti šią mintį, kad kita grupė nepavogtų? Pabūklus čia ruošė, ruošia ir ruoš visi mūsų. Juk tikri kino liūtai susirinkę, jau nekalbant apie parinktus lektorius. Jie nuostabūs! Sovietinis himnas jiems. Ir čia be jokių nukrypimų nuo scenarijaus.

Dar daug gero, tikim, lauks kitomis dienomis, o šioji, apibarstyta, apibirenta ir išsemta iki galo jau baigėsi. Rodos.

Tad tokios tokelės, mieli bičiuliai. Pasiplokime patys sau, o ryt-poryt plos mums. Juk plos?

Džiugios žinios!

Sveiki Kino aistruoliai!

Džiaugiamės, kad aktyviai registruojatės į projekto dirbtuves! Tiems, kurie dar nespėjo užsiregistruoti, ar dar neatsiuntė užpildytų dalyvio anketų primename, kad jūsų laiškų laukiame iki birželio 9 dienos, o jau birželio 10 dieną pranešime, kas pateko į „16mm (ir mums dar negana!)“ kino dirbtuves!

Taigi, kartu su pirmąja vasaros diena ateina ir džiaugsmingos žinios! Pranešame, kur birželio 28-30 dienomis vyks „16mm (ir mums dar negana!)“ projektas: nuostabioje Anykščių gamtos apsuptyje... „Žvejo Sapno“ kaimo turizmo sodyboje! Rubikių ir Dusyno ežerų sankirtoje įsikūrusi jauki sodyba priims kinomanus ir tikrai paliks puikius įspūdžiusJ

zvejosapnas.lt nuotrauka

Laukiam nesulaukiam paskutinio birželio savaitgalio! O jūs ar nekantraujate?:) 

Kviečiame registruotis!

Atšilęs oras primena, kad vasara jau ne už kalnų, o kartu su ja ir mūsų projektas „16mm (ir mums dar negana!)“!

Taigi, išdidžiai pranešame, kad registracija į kino seminarą-dirbtuves prasideda... DABAR! 

Visi norintys praleisti tris dienas nuostabioje kaimo turizmo sodyboje kartu su kino profesionalais ir bendraamžiais kino entuziastais, kurti trumpus filmukus ir pasakyti pasauliui, ką manote apie tai, kas vyksta aplink jus – registruokitės! 

Laukiame jūsų laiškų adresu kinoprojektas16mm@gmail.com. Paskubėkite, juk nenorite pavėluoti į kino traukinįJ

Turbūt nereikia nė minėti, kad projekto „16mm (ir mums dar negana!)“ metu jūs:

1. susirasite naujų draugų; o galbūt net susipažinsite su būsimais kolegomis?

2. susipažinsite su kino profesionalais

3. per tris dienas sužinosite apie kiną tiek, kiek turbūt nesužinotumėte per visą vasarą tupėdami namuose 

4. gyvensite nuostabiame gamtos kampelyje Anykščiuose

5. turėsite galimybę pasakyti visiems, ką iš tiesų manote apie tai, kas vyksta - bendruomenė gaus jūsų žinutę kino filmo pavidalu

6. neabejojame, kad atskleisite savo neatskleistus talentus

7. be abejo - susipažinsite su kino technika

8. turėsite galimybę parašyti tikrą scenarijų

9. KURSITE KINĄ

Neabejojame, kad tai - tik keletas dalykų, dėl kurių verta dalyvauti šiame projekte. Žinote daugiau? Komentuokite po šiuo įrašu ir pridėkite savo priežastis!