2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis
„16mm (ir mums dar negana!)“ taria Ačiū ir iki pasimatymo!
Vasarai jau
sparčiai einant į pabaigą, šiemet baigiasi ir mūsų projektas „16mm (ir mums dar
negana!)“. Paskutinį kartą
šią vasarą susitikome su projekto dalyviais ir kartu patraukėme į Vilnių – čia
mūsų laukė įdomi ekskursija bei projekto aptarimas.
Nuvykome į kino
teatrą „Pasaka“. Patogiai įsitaisę sėdmaišiuose žiūrėjome kino filmą, o po jo
mūsų laukė „Pasakos“ direktoriaus paskaita. Jos metu aptarėme mūsų projekto
dalyvių sukurtus filmukus, atidžiai atkreipdami dėmesį į pastabas, kurios
tikrai padės jauniesiems kino kūrėjams ateityje. Po paskaitos taip pat aptarėme
visą projektą – dalyviai dalinosi mintimis, ką kitą kartą galėtume atlikti dar
geriau, o kas, jų nuomone, šiemet buvo atlikta puikiai. Visi jaunuoliai
vieningai sutiko, kad šis projektas – labai naudingas bei džiaugėsi, kad atrado
daugeliui naują ir neabejotinai efektyvią priemonę jaunimo problemoms spręsti.
Po sočių bei labai skanių pietų tęsėme savo ekskursiją – keliavome į Lietuvos Kino Studiją. Čia pamatėme patį didžiausią žalią ekraną visose Baltijos šalyse, sužinojome daug naujo apie kino techniką ir net galėjome pamatyti įrangą, kurios niekas nebenaudoja, nors vos prieš dešimt metų tai buvo pati moderniausia technika kino industrijoje! Jaunuoliams didelį įspūdį paliko ir automobilis, kuris yra specialiai perdirbtas filmavimams. Gavome daug naudingos informacijos bei tikrai pamatėme tai, ko dar nebuvome regėję!
Taigi, nors
projektas ir atėjo į pabaigą, dalyviai išliko tokie patys entuziastingi, kaip
ir projekto pradžioje. Neabejojame, kad „16mm (ir mums dar negana!)“ dar ilgai
išliks jaunuolių atmintyje ir ne vienas jų tęs savo draugystę su kinu!
2013 m. rugpjūčio 16 d., penktadienis
Paskutiniai kino projekto potepiai „Purpurinio vakaro“ šviesoje
Ketvirtadienį, rugpjūčio 15 dieną „16 mm
(ir mums dar negana!)“ dalyviams bei organizatoriams teko didelė garbė –
būtent finalinis projekto renginys tapo kasmetinio bardų festivalio „Purpurinis
vakaras“ atidarymo pažiba.
Praėjus jau daugiau nei mėnesiui mūsų projekto dalyviai vėl
susitiko – šį kartą vasariškomis gėlėmis pražydusiame Anykščių miesto centre.
Čia susirinko ir gausus būrys anykštėnų bei miesto svečių. Jiems savo dainas
skyrė jaunieji anykščių muzikantai bei Giedrius ir Agnė Arbačiauskai. Visą
miesto centrą užliejo melodinga bardų muzika, tad žiūrovai, jaukiai įsitaisę
ant suoliukų ar žolės, šypsodamiesi krypavo pagal ausiai mielus dainuojamosios
poezijos ritmus. Renginio metu, žinoma, buvo pristatytas ir pats projektas „16mm (ir mums dar negana!)“,
prie kurio įgyvendinimo prisidėjo programa „Veiklus Jaunimas“, finansuojama
Europos Sąjungos. Žiūrovai emocingai stebėjo kūrybinių dirbtuvių metu jaunuolių
sukurtus filmukus – susirinkusieji nuoširdžiai juokėsi, krūpčiojo ir,
galiausiai, garsiai plojo.
Projekto organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie
prisidėjo prie „16mm (ir
mums dar negana!)“
įgyvendinimo!
2013 m. liepos 8 d., pirmadienis
Apie darbą ir rezultatus
Antroji grupė apie paskutinę dirbtuvių dieną:)
Tai štai kaip atrodo saulė…
Trečios projekto
dienos rytas pradžiugino šviesa ir (netgi!) šiluma – vasara sugrįžo į „Žvejo
sapną“! Wuhu! Neišsimiegoję, surūgę ir pavargę veidai mums buvo ko ne
nesuprantami, buvome žvalūs ir daugiau ar mažiau išsimiegoję – montažą
turėjome/sugebėjome baigti iki ne tokio jau vėlaus praėjusios dienos vakaro.
Taip ir nepasikrikštijome... Matyt, lemta būti nekrikštais „II grupe“, nes per
daug skirtingus žmones tiesiog morališkai neįmanoma sutalpinti į kokio nors
pavadinimo rėmus.
Laiką iki pusryčių
ir keletą minučių po pusryčių išnaudojome paskutiniams filmuko štrichams, taigi
buvome super punktualūs ir, nepaisydami įvairiausių smulkių trukdžių, sukurpėme
visai neblogą darinį, pavadinimu „Homo huminis lupus est“. O Dieve, koks ilgas
pavadinimas, kiek nežinomų žodžių... Ir iš viso, nesuprantamas filmukas apie
nelabai aišku ką... Mūsų šedevras buvo pakrikštytas (priešingai, nei mes patys)
žymiu lotynišku posakiu, reiškiančiu „Žmogus žmogui vilkas“ , nes mes siekėme
atskleisti prieštaringas žmonių nuomones, jų asmenybių skirtumus ir
netoleranciją ir netgi agresiją, kylančią susitikus visiškai priešingoms
asmenybėms. Manau, tai yra ganėtinai pastebima socialinė problema – žmogus,
bent truputį išsiskiriantis iš minios, yra nurašomas į „išsigimėlius“,
„nevykėlius“, „gaidžiukus“, kaip vaizdžiai išsireiškia mūsų filmuko personažas.
Čia nėra aiškios ribos tarp gėrio ir blogio – nuomonę bei palaikomą pusę mes
paliekame pasirinkti žiūrovui.
Stovyklą apėmęs
paskutiniojo ryto pasyvumas netrukdė grožėtis kitų komandų darbais – filmukai
buvo smagūs, o techniniai sprendimai beveik iš „Tado Blindos“. Neišsiplėsiu
daugiau. Kaip sakoma, dėl nuomonės nesiginčijama, todėl galbūt verta ją
pasilikti sau J
Gaila išvažiuoti,
palikti paskutinę naktį atrastus draugus ir artimas sielas, tačiau, kaip
pasakytų Keistuoliai – mes nesakome: „sudie“. Mes sakome: „Iki pasimatymo!“.
Mes dar tikrai susitiksime.
Linkėjimai nuo pirmosios komandos
Kai kuriem vos kelios valdos miego, kai kuriem
šiek tiek daugiau, bet visa tai užsitęsęs vakaras montavimo darbų, o po to daug
juoko iki paryčių. Pabaigėm visus darbus ir sėdome peržiūrėti pastarųjų dienų
darbo. Galima tik be galo džiaugtis kokie visi buvo išradingi ir kokius gerus
filmukus susuko. Vėliau buvo daug šiltų atsisveikinimo apsikabinimų, o
išvažiavom labai laimingi, kad teko sudalyvauti tokiame projekte, nerealiai
džiaugiamės, kad įgijom tiek patirties,
susiradom naujų draugų, sužinojom įdomių negirdėtų dalykų, o praleistas laikas
buvo nerealus ir stebinantis J Visiem rekomenduotume kitą kartą sudalyvauti 16mm (ir mums dar
negana!), nes tai yra vienas iš nerealiausių projektų. Didelis AČIŪ vadovams ir
organizatoriams!!!!!!!! Tikiuosi dar susitiksime!
Naktinis blogas - trečioji grupė
Rytas, sunkus rytas. Dar sunkiau keltis į
naują dieną, kupiną iššūkių ir pavojų. Keista darosi pamačius tokio didumo
blynus. “Vos apžiojau “ – pasakė Blondinė. Tačiau grietinė daro savo ir
supaprastina visą virškinimo procesą pilve. Tačiau ne apie tai aš norėjau čia
parašyt. Visa esmė yra stebuklingajame guliaše ir sriuboje, kuriuos atvežė per
pietus. Visi tarsi skėriai apspito aplink visa tą gėrį. “Man patiko, net apžiot
įmanoma “ – pasakė Blondinė. Viskas normaliai susikramto ir susivirškina dar
nespėjus nuryti. Tikriausia dėl to tas geris taip greit ir dingo nuo stalo.
Filmavimai ėjo į pabaigą. Visi stengėsi užbaigti pradėtus darbus ir taip
atsilaisvinti naktį. Diskoteka, uou uou!!! Šokom tryse, 25 sedėjo ant suoliukų. Buvo šaunu! Daug garso ir šviesų. Asmeniškai – man
patiko. Dar dabar jaučiu dešrelių ir kopūstų derinį savo pilve, kuris tarsi
išmoko kalbėti nauja, man dar nesuprantama, kalba. Jau naktis, gražus skaičius
(3:33), per kurį išsijungė diskotekos muzika. Tikriausiai nieks jau seniai
nebešoka. Nors, besidrąskančių atsiranda,- teigia Karolina. „Buvau viena iš tų
stebėtojų, stovinčių blankiame diskotekos kampe ir į visą tą šurmulį žvelgianti
su dideliu pasigerėjimu ir, be abejo, žaliu pavydu“ – pasakoja Karolina. Ne
kiekvienas sugeba šokti blaivas – tas tiesa. Noriu miego, juk jau švinta.
Tingisi rašyt tą blogą, kurį jau vadiname „Geru“. O tau, skaitytojau, užuojauta
dar kartą sugaišus dar 5min savo gyvenimo, skaitant šį tekstą. Spakoiny noč!
Antroji diena - entuziazmu trykštanti antroji komanda
Lyja? Šlapia ir nežinai, kur dėtis? Nė velnio, juk
šiandien antroji kino projekto „16mm (Ir mums dar negana!)“ diena, tad dėtis
buvo kur, tik noro turėk, o ir lietus ne bėda – juk šlapi akmenys atrodo
dailiau, if you know, what I mean. Nors
tiesa ir tai, kad ant jų lengva slysti, jie pasalūniškai žvilga ir masina dėti
koją. Mes ir dėjom, tada slydom. Tiesiai į filmavimo aikštelę, nes toliau
čiuožinėti akmenimis rodėsi per daug įžūlu. Komanda dirba ir vis girdi mūsų plikom rankom nepaimsi! Nemeluosim,
filmavimas nėjo kaip sviestu pateptas – teko naujo aktoriaus ieškoti, perfilmuoti
jau ištobulintas scenas. Bet, anądien kiek išsibarstę, šiandien jau susivieniję,
antrukai įveikė iškilusias problemas ir rezultatu džiaugėsi. Jį pasiekti iš pradžių,
rodėsi, bus veik neįmanoma, tačiau sukomės, sukomės, vis dar kasėmės galvas, ir
vuola – vaišinkitės mūsų vizualiuoju
produktu, ištroškusias kino širdis maitinkit. Mes nutylėsim, kad montuoti teko
ilgai. Labai ilgai, tačiau su plačiom šypsenom veiduose, kiek tai buvo įmanoma
naktį. Rodėsi, ir rytas tuoj ateis. Ar mes ką tik išsidavėm? Na ir tegu. Juk
miega tie, kurie... Arba mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
Ar norėtume ką nors įrašyti į skundų/padėkų knygą?
Žinoma. Svarbiausia – galimybė nuolat gauti sausainių, penėti pavargusius
skrandžius. O jei rimtai, tai dėkoti reikia už parodymą, kiek pastangų ir darbo
reikia įdėti, idant išeitų bent jau kelių minučių filmukas, o dar ir gražus, a la meniškas (bent vietom). Už
pakantumą ydingumui, neretai, kaip teko
išsiaiškinti, suvienijantį žmones, paskatinantį dūmyti galvos smegenis,
kūrybingumą lįsti lauk. Už argentinietį, mokantį lietuviškų žodžių ir galimybę
su juo pašnekėti. Už nuolat skambėjusią Rosaną
ir leidusią vaikinam atsipūsti, paganyti... hm, akis. Skundai? Kažkur
pasislėpė, kažkur dingo, niekaip neišeina rasti.
Nenusivylėm, nesusipykom. Ir ko daugiau
žmogui reikia? O kas liko, dėl Miko. Rytoj gal tas Mikas išlįs ir skundelius
išdėstys, o gal ne. Kas žino.
Antroji diena pirmosios grupės akimis
Pirmosios grupės antrosios dienos, šeštadienio, įspūdžiai. Malonaus skaitymo:)
Dabar pusiau gulom balkone, montuojame
filmuką, po ilgos įtempto darbo dienos, kuri tikriausiai ir nesibaigs. Džiaugiamės
darbu, kurį jau padarėme; tikimės, kad ir montavimas pavyks neblogai, tai
sužinosime truputį vėliau J Dar vakar (penktadienį) vakare
pasiskirstėme pareigas, todėl šiandien darbas vyko pakankamai sklandžiai. Per
filmavimą turėjome šiek tiek nuotykių: vyko ilgi pasiruošimo darbai, kad būtų
galima filmuoti mažoje virtuvėlėje. Mums pavyko mažą filmavimo erdvę filmuke
pateikti kaip gana didelę patalpą. Smagiausia buvo filmuot sceną, kurioje Julė
su Andriumi vaidino mūsų herojaus tėvelius. Viso filmavimo metu buvo labia daug
juoko , sprogo lempa, apsvilo antklodė, buvo daug stiklų, krito atšvaitai.
Daugybę kartų kartotas paskutinis kadras ir daug brangios įrangos ant trapaus
ežero lieptelio. Neblogas galvos skausmas po ilgos dienos. „16mm (ir mums dar
negana)“ yra gerai, labia džiaugiamės, kad dalyvaujame šiame projekte ir
laukiame kitos dienos, kai visi pristatinėsime savo darbus!!!
2013 m. liepos 1 d., pirmadienis
Trečioji grupė, pirmoji diena
Savikritiškas Blogo rašytojas iš trečiosios grupės dalinasi pirmosios dienos įspūdžiais. Prieš skaitant priminsim, kad šaldytuvas buvo prikrautas maisto iki viršaus, o spynos ant jo nekabinome! :)
Viskas prasidėjo. Viskas kažkada ir baigsis. O jei tiksliau – jau sekmadienį. Tačiau gyvenam dabar ir veiksmas vyksta dabar. Rašau šį blogą išpūstu pilvu, nes katik suvalgiau ¼ dalinį plovo. Aš storas, prisipažinsiu, tai akivaizdu. Žmonės tyčiojasi, o aš jiem parodau savo Impulso pažymėjimą. Tai tarsi įrodymas, kad nestoviu vietoje. Juk aš stengiuosi, sportuoju, lieju prakaitą. Bet ne visiems pavyksta, faktas. Kirminas krapštosi pilve, nerasdamas ko ieško. Visi susitikom prie kultūros centro, Anykščiuose. Išsidalinom maikes. Akimirksniu pasijaučiau „savas“. Pasirašėm begalę popierių už viską, tarsi kokie nusikaltėliai būtumėm. Po valandos laukimo išvykome į vietą, pas Žvejį. Vieta šauni, tikrai būtų „nesveikai“ faina čia patūsint. Tačiau ne to mes čia susirinkom. Dirbsim, ne uliavosim. Būtent dėl to ir rašau šį blogą, daug privalgęs ir vėl jaučiantis ateinantį alkį savo pilve. Juk paaugliai esam, augantis organizmas reikalauja maisto. Greitas apytakos ratas ir t.t - biologijoj išmokau. Mėgstu greitį, garsą. Reikia daug šviesų, daug garso, muzikos, rūko, žibintų, rasos kvapo ir neišpasakytų liepžiedžių arbatos skanėstų bei gardėsių aromato painiavos, kuriuo taip gardžiai kvepi tu – šio blogo skaitytojau. Užuojauta tau, sugaišus tiek savo laiko beprasmiškiems dalykams (skaitant šį meno kūrinį). Nepyk, nesam mes poetai, tad ši užduotis, kaip jau supratai,- tikrai ne mums. Maloniai, III grupė ;*
Viskas prasidėjo. Viskas kažkada ir baigsis. O jei tiksliau – jau sekmadienį. Tačiau gyvenam dabar ir veiksmas vyksta dabar. Rašau šį blogą išpūstu pilvu, nes katik suvalgiau ¼ dalinį plovo. Aš storas, prisipažinsiu, tai akivaizdu. Žmonės tyčiojasi, o aš jiem parodau savo Impulso pažymėjimą. Tai tarsi įrodymas, kad nestoviu vietoje. Juk aš stengiuosi, sportuoju, lieju prakaitą. Bet ne visiems pavyksta, faktas. Kirminas krapštosi pilve, nerasdamas ko ieško. Visi susitikom prie kultūros centro, Anykščiuose. Išsidalinom maikes. Akimirksniu pasijaučiau „savas“. Pasirašėm begalę popierių už viską, tarsi kokie nusikaltėliai būtumėm. Po valandos laukimo išvykome į vietą, pas Žvejį. Vieta šauni, tikrai būtų „nesveikai“ faina čia patūsint. Tačiau ne to mes čia susirinkom. Dirbsim, ne uliavosim. Būtent dėl to ir rašau šį blogą, daug privalgęs ir vėl jaučiantis ateinantį alkį savo pilve. Juk paaugliai esam, augantis organizmas reikalauja maisto. Greitas apytakos ratas ir t.t - biologijoj išmokau. Mėgstu greitį, garsą. Reikia daug šviesų, daug garso, muzikos, rūko, žibintų, rasos kvapo ir neišpasakytų liepžiedžių arbatos skanėstų bei gardėsių aromato painiavos, kuriuo taip gardžiai kvepi tu – šio blogo skaitytojau. Užuojauta tau, sugaišus tiek savo laiko beprasmiškiems dalykams (skaitant šį meno kūrinį). Nepyk, nesam mes poetai, tad ši užduotis, kaip jau supratai,- tikrai ne mums. Maloniai, III grupė ;*
Komandų sudėtis
Komanda 1
- Rimvydas
Kalinauskas
- Raigardas
Pernavas
- Jokūbas
Miškinis
- Evelina
Zlatkutė
- Greta
Jankauskaitė
- Simona
Banytė
- Miglė
Zdanavičiūtė
- Gabrielė
Vetkinaitė
- Aurelija
Feizaitė
Komanda 2
- Vincentas
Kondratas
- Mantas
Ragauskas
- Kasparas
Pilinkus
- Gabrielė
Urbanavičiūtė
- Vidmantė
Grigaliūnaitė
- Raminta
Kėželytė
- Lina
Girskytė
- Gabrielė
Niekytė
- Austėja
Gokaitė
Komanda 3
- Tomas Poška
- Kornelijus
Gimbutis
- Karolina
Poškauskaitė
- Monika
Smirnovaitė
- Brigita
Ramanauskaitė
- Radvilė
Talačkaitė
- Paulius
Stankevičius
- Gerda
Bartuševičiūtė
Dalyvių įspūdžiai iš pirmų lūpų. Antroji komanda, pirmoji diena
Tris dienas praleidę kaimo turizmo sodyboje kino entuziastai iš visos Lietuvos ne tik kūrė filmukus, bet ir aprašė savo įspūdžius bloge. Visi įrašai jau greitai bus patalpinti čia. Trys komandos, trys dienos, kiekviena pilna įspūdžių. Mėgaukitės:)
Antroji komanda, 1 diena (Penktadienis, birželio 28d.)
2 grupės blogas arba galvos kasymosi etapai
Antroji komanda, 1 diena (Penktadienis, birželio 28d.)
2 grupės blogas arba galvos kasymosi etapai
Kasėmės galvą
dažniau nei įprasta ir, atrodo, dažniau nei kiti. Kodėl? Kas? Kaip? Ar kas
iškepė mūsų iškasytose galvose? Kas iš viso galėjo iškepti?
Esmė ta, kad mūsų
komanda – individualistų komanda. Tad ėmėm galvą kasytis vos tik sužinoję, kad
teks dirbti kartu. Viskas yra gerai, bet darną atrasti pavyko tik po ilgo ir
varginančio, kraujotaką aktyvinančio galvos kasymosi. Kuris kokią poziciją
užims? Kaip atrasim bendrą temą? Atradom. Vargais negalais besikamuodami, bet
atradom. Bet čia vargšių galvelių laukė kitas iššūkis, tad ir naujas kasymosi
etapas – scenarijus. Nors čia būtų galima įžvelgti ir teigiamą pusę – tiek
šventųjų ir ne visai šventųjų kartu išvardijom ir sužinojom, kad turbūt ir
ateinančiom dienom užteks. Kuo kvepia scenarijus? Dešrelėm. Vienareikšmiškai.
Jos tapo jungiamąja ir įvadine tiek scenarijaus, tiek mūsų tarpusavio grandimi,
juk tarybinės dešrelės puikiai slysta, o dar puikiau kepa (ypač iškasytų galvų
fantazijos vingiuose vidurnaktį). Aiškinti būtų sudėtinga, o ir kaži, ar
tikslinga – yra dalykų, kurie privalo likti nutylėti. Bet čia jau aišku, kad
šis tas mūsų galvose iškepė. Vadinasi, kepti galėjo.
Įspūdžiai? Pilni
širdies tvinksnių, byrančių nuo kasymosi pleiskanų ir gaivaus oro. Juk ne
mieste, kaime (?) kino kūrimo įgūdžius lavinam ar dar tik statom pagrindus
ateities įgūdžiams. Ko tikėjomės, gavom – daug malonaus ir vertingo darbo,
naujų pažinčių, dar kelias nemiego naktis –
mes laikomės nuostatos, kad miega tik tie, kurie nieko nedaro. Gal
reikėtų patentuoti šią mintį, kad kita grupė nepavogtų? Pabūklus čia ruošė,
ruošia ir ruoš visi mūsų. Juk tikri kino liūtai susirinkę, jau nekalbant apie
parinktus lektorius. Jie nuostabūs! Sovietinis himnas jiems. Ir čia be jokių
nukrypimų nuo scenarijaus.
Dar daug gero,
tikim, lauks kitomis dienomis, o šioji, apibarstyta, apibirenta ir išsemta iki
galo jau baigėsi. Rodos.
Tad tokios tokelės,
mieli bičiuliai. Pasiplokime patys sau, o ryt-poryt plos mums. Juk plos?
2013 m. birželio 1 d., šeštadienis
Džiugios žinios!
Sveiki Kino
aistruoliai!
Džiaugiamės, kad aktyviai
registruojatės į projekto dirbtuves! Tiems, kurie dar nespėjo užsiregistruoti,
ar dar neatsiuntė užpildytų dalyvio anketų primename, kad jūsų laiškų laukiame
iki birželio 9 dienos, o jau birželio 10 dieną pranešime, kas pateko į „16mm (ir
mums dar negana!)“ kino dirbtuves!
Taigi, kartu su
pirmąja vasaros diena ateina ir džiaugsmingos žinios! Pranešame, kur birželio
28-30 dienomis vyks „16mm (ir mums dar negana!)“ projektas: nuostabioje
Anykščių gamtos apsuptyje... „Žvejo Sapno“ kaimo turizmo sodyboje! Rubikių ir
Dusyno ežerų sankirtoje įsikūrusi jauki sodyba priims kinomanus ir tikrai
paliks puikius įspūdžiusJ
zvejosapnas.lt nuotrauka |
Laukiam
nesulaukiam paskutinio birželio savaitgalio! O jūs ar nekantraujate?:)
2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis
Kviečiame registruotis!
Atšilęs oras
primena, kad vasara jau ne už kalnų, o kartu su ja ir mūsų projektas „16mm (ir
mums dar negana!)“!
Taigi, išdidžiai
pranešame, kad registracija į kino seminarą-dirbtuves prasideda... DABAR!
Visi norintys praleisti tris dienas nuostabioje kaimo turizmo sodyboje kartu su kino
profesionalais ir bendraamžiais kino entuziastais, kurti trumpus filmukus ir
pasakyti pasauliui, ką manote apie tai, kas vyksta aplink jus – registruokitės!
Laukiame jūsų laiškų adresu kinoprojektas16mm@gmail.com. Paskubėkite, juk nenorite pavėluoti į kino traukinįJ
Turbūt nereikia nė minėti, kad projekto „16mm (ir mums dar negana!)“ metu jūs:
1. susirasite naujų draugų; o galbūt net susipažinsite su būsimais kolegomis?
2. susipažinsite su kino profesionalais
3. per tris dienas sužinosite apie kiną tiek, kiek turbūt nesužinotumėte per visą vasarą tupėdami namuose
4. gyvensite nuostabiame gamtos kampelyje Anykščiuose
5. turėsite galimybę pasakyti visiems, ką iš tiesų manote apie tai, kas vyksta - bendruomenė gaus jūsų žinutę kino filmo pavidalu
6. neabejojame, kad atskleisite savo neatskleistus talentus
7. be abejo - susipažinsite su kino technika
8. turėsite galimybę parašyti tikrą scenarijų
9. KURSITE KINĄ
Neabejojame, kad tai - tik keletas dalykų, dėl kurių verta dalyvauti šiame projekte. Žinote daugiau? Komentuokite po šiuo įrašu ir pridėkite savo priežastis!
2013 m. balandžio 30 d., antradienis
16mm (ir mums dar negana!) - kas vyksta?
Kino entuziastų
komanda ‚KinoKoma‘ šią vasarą Anykščiuose rengia kino seminarą/festivalį ‚16mm (ir mums dar negana!)‘. Jaunuoliai iš visos Lietuvos yra
kviečiami dalyvauti šiame projekte.
25 moksleiviai,
kino mylėtojai, praleis 3 dienas jaukioje kaimo turizmo sodyboje Anykščių
rajone. Čia nuo birželio 28 iki 30 dienos jie dalyvaus garsių kino profesionalų
vedamose paskaitose! Lektoriai supažindins kinomanus su filmų industrija,
papasakos apie kino gamybos procesą bei pristatys kiną ne tik kaip meno formą,
bet taip pat ir kaip galingą žiniasklaidos įrankį. Negana to, jaunuoliai patys
turės galimybę dalyvauti kino gamybos procese – dalyviai pagal jų pačių parašytus scenarijus kurs trumpametražius
filmukus. Šie filmukai atspindės įvairias socialines problemas, su kuriomis
susiduria šiuolaikinis jaunimas bei padės šias problemas išspręsti.
Šis projektas ne
tik padės jaunuoliams išplėsti draugų ratą, pagilinti kino žinias ir išbandyti
save kuriant filmukus, bet taip pat parodys, kad socialinės problemos, su
kuriomis jaunimas susiduria, yra išsprendžiamos ir niekas neturi su jomis
kovoti vienas! Filmukai, sukurti dirbtuvių metu bus taip pat viešai pristatyti
finalinio renginio metu.
Lektorių vardai
bei tiksli projekto programa bus pristatyta artimiausiu metu. Sekite mūsų blogą
ir jūs pirmieji sužinosite visas naujienas!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)