Savikritiškas Blogo rašytojas iš trečiosios grupės dalinasi pirmosios dienos įspūdžiais. Prieš skaitant priminsim, kad šaldytuvas buvo prikrautas maisto iki viršaus, o spynos ant jo nekabinome! :)
Viskas prasidėjo. Viskas kažkada ir baigsis. O jei tiksliau – jau sekmadienį. Tačiau gyvenam dabar ir veiksmas vyksta dabar. Rašau šį blogą išpūstu pilvu, nes katik suvalgiau ¼ dalinį plovo. Aš storas, prisipažinsiu, tai akivaizdu. Žmonės tyčiojasi, o aš jiem parodau savo Impulso pažymėjimą. Tai tarsi įrodymas, kad nestoviu vietoje. Juk aš stengiuosi, sportuoju, lieju prakaitą. Bet ne visiems pavyksta, faktas. Kirminas krapštosi pilve, nerasdamas ko ieško. Visi susitikom prie kultūros centro, Anykščiuose. Išsidalinom maikes. Akimirksniu pasijaučiau „savas“. Pasirašėm begalę popierių už viską, tarsi kokie nusikaltėliai būtumėm. Po valandos laukimo išvykome į vietą, pas Žvejį. Vieta šauni, tikrai būtų „nesveikai“ faina čia patūsint. Tačiau ne to mes čia susirinkom. Dirbsim, ne uliavosim. Būtent dėl to ir rašau šį blogą, daug privalgęs ir vėl jaučiantis ateinantį alkį savo pilve. Juk paaugliai esam, augantis organizmas reikalauja maisto. Greitas apytakos ratas ir t.t - biologijoj išmokau. Mėgstu greitį, garsą. Reikia daug šviesų, daug garso, muzikos, rūko, žibintų, rasos kvapo ir neišpasakytų liepžiedžių arbatos skanėstų bei gardėsių aromato painiavos, kuriuo taip gardžiai kvepi tu – šio blogo skaitytojau. Užuojauta tau, sugaišus tiek savo laiko beprasmiškiems dalykams (skaitant šį meno kūrinį). Nepyk, nesam mes poetai, tad ši užduotis, kaip jau supratai,- tikrai ne mums. Maloniai, III grupė ;*
Viskas prasidėjo. Viskas kažkada ir baigsis. O jei tiksliau – jau sekmadienį. Tačiau gyvenam dabar ir veiksmas vyksta dabar. Rašau šį blogą išpūstu pilvu, nes katik suvalgiau ¼ dalinį plovo. Aš storas, prisipažinsiu, tai akivaizdu. Žmonės tyčiojasi, o aš jiem parodau savo Impulso pažymėjimą. Tai tarsi įrodymas, kad nestoviu vietoje. Juk aš stengiuosi, sportuoju, lieju prakaitą. Bet ne visiems pavyksta, faktas. Kirminas krapštosi pilve, nerasdamas ko ieško. Visi susitikom prie kultūros centro, Anykščiuose. Išsidalinom maikes. Akimirksniu pasijaučiau „savas“. Pasirašėm begalę popierių už viską, tarsi kokie nusikaltėliai būtumėm. Po valandos laukimo išvykome į vietą, pas Žvejį. Vieta šauni, tikrai būtų „nesveikai“ faina čia patūsint. Tačiau ne to mes čia susirinkom. Dirbsim, ne uliavosim. Būtent dėl to ir rašau šį blogą, daug privalgęs ir vėl jaučiantis ateinantį alkį savo pilve. Juk paaugliai esam, augantis organizmas reikalauja maisto. Greitas apytakos ratas ir t.t - biologijoj išmokau. Mėgstu greitį, garsą. Reikia daug šviesų, daug garso, muzikos, rūko, žibintų, rasos kvapo ir neišpasakytų liepžiedžių arbatos skanėstų bei gardėsių aromato painiavos, kuriuo taip gardžiai kvepi tu – šio blogo skaitytojau. Užuojauta tau, sugaišus tiek savo laiko beprasmiškiems dalykams (skaitant šį meno kūrinį). Nepyk, nesam mes poetai, tad ši užduotis, kaip jau supratai,- tikrai ne mums. Maloniai, III grupė ;*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą