Dalyvių įspūdžiai iš pirmų lūpų. Antroji komanda, pirmoji diena

Tris dienas praleidę kaimo turizmo sodyboje kino entuziastai iš visos Lietuvos ne tik kūrė filmukus, bet ir aprašė savo įspūdžius bloge. Visi įrašai jau greitai bus patalpinti čia. Trys komandos, trys dienos, kiekviena pilna įspūdžių. Mėgaukitės:)

Antroji komanda, 1 diena (Penktadienis, birželio 28d.)

2 grupės blogas arba galvos kasymosi etapai

Kasėmės galvą dažniau nei įprasta ir, atrodo, dažniau nei kiti. Kodėl? Kas? Kaip? Ar kas iškepė mūsų iškasytose galvose? Kas iš viso galėjo iškepti?

Esmė ta, kad mūsų komanda – individualistų komanda. Tad ėmėm galvą kasytis vos tik sužinoję, kad teks dirbti kartu. Viskas yra gerai, bet darną atrasti pavyko tik po ilgo ir varginančio, kraujotaką aktyvinančio galvos kasymosi. Kuris kokią poziciją užims? Kaip atrasim bendrą temą? Atradom. Vargais negalais besikamuodami, bet atradom. Bet čia vargšių galvelių laukė kitas iššūkis, tad ir naujas kasymosi etapas – scenarijus. Nors čia būtų galima įžvelgti ir teigiamą pusę – tiek šventųjų ir ne visai šventųjų kartu išvardijom ir sužinojom, kad turbūt ir ateinančiom dienom užteks. Kuo kvepia scenarijus? Dešrelėm. Vienareikšmiškai. Jos tapo jungiamąja ir įvadine tiek scenarijaus, tiek mūsų tarpusavio grandimi, juk tarybinės dešrelės puikiai slysta, o dar puikiau kepa (ypač iškasytų galvų fantazijos vingiuose vidurnaktį). Aiškinti būtų sudėtinga, o ir kaži, ar tikslinga – yra dalykų, kurie privalo likti nutylėti. Bet čia jau aišku, kad šis tas mūsų galvose iškepė. Vadinasi, kepti galėjo.

Įspūdžiai? Pilni širdies tvinksnių, byrančių nuo kasymosi pleiskanų ir gaivaus oro. Juk ne mieste, kaime (?) kino kūrimo įgūdžius lavinam ar dar tik statom pagrindus ateities įgūdžiams. Ko tikėjomės, gavom – daug malonaus ir vertingo darbo, naujų pažinčių, dar kelias nemiego naktis –  mes laikomės nuostatos, kad miega tik tie, kurie nieko nedaro. Gal reikėtų patentuoti šią mintį, kad kita grupė nepavogtų? Pabūklus čia ruošė, ruošia ir ruoš visi mūsų. Juk tikri kino liūtai susirinkę, jau nekalbant apie parinktus lektorius. Jie nuostabūs! Sovietinis himnas jiems. Ir čia be jokių nukrypimų nuo scenarijaus.

Dar daug gero, tikim, lauks kitomis dienomis, o šioji, apibarstyta, apibirenta ir išsemta iki galo jau baigėsi. Rodos.

Tad tokios tokelės, mieli bičiuliai. Pasiplokime patys sau, o ryt-poryt plos mums. Juk plos?